El. prekyboje svarbi ne vien el. parduotuvė

COVID-19 tapo iššūkiu tradicinei prekybai ir įprastiems verslo modeliams. Daugelis įmonių bando persiorientuoti į elektroninę prekybą, kad efektyviau pasiektų savo pirkėjus. Verslai, kurie iki šiol ignoravo akivaizdžias e-prekybos augimo tendencijas ir turėjo tik fizines prekybos vietas, užslinkus COVID-19 šešėliui, pradeda ieškoti greitų būdų persikelti į skaitmeninę erdvę.

Karantinas pakoregavo ne tik verslo, bet ir daugelio žmonių gyvenimą, pradėjo formuotis nauji įpročiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu dešimtys tūkstančių gyventojų yra išėję atostogų, naudojasi nedarbingumo pažymomis arba dirba namuose. Kasdienis ritmas pasikeitė, bet gyvenimas tęsiasi, todėl natūralu jog gyventojai jiems reikiamų prekių ar paslaugų pradeda ieškoti internete su pristatymu į namus. Tai iliustruoja rekordiškai išaugęs sveikatos, maisto, vaikų, namų apyvokos ir net statybinių prekių įsigijimo poreikis internete ir viršun šovę pristatymo į namus paslaugas teikiančių įmonių krūviai.

Tradicinė prekyba persikelia į skaitmeninę erdvę, norinčios išlikti įmonės ieško naujų prekybos kanalų.

„Ryškiausias prekybos sektoriaus poslinkis, kurį lėmė Covid-19 pandemija yra el. prekyba. Bendrovės, kurios iki šiol į šią pardavimo platformą žvelgė pro pirštus arba dar blogiau – iš viso į ją niekada neinvestavo, dabar ir ateityje bus priverstos padirbėti, kad jų el. prekybos pajėgumai atsilaikytų prieš konkurentus“, – konstatuoja „Forbes“.

Dabar sugebėjusieji prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių laimės ateityje, kai po karantino gyvenimas grįš į normalias vėžes, tačiau pirkėjų elgsena, tikėtina, bus pakitusi, ir susiformavęs įprotis apsipirkti internetu, liks vartojimo norma.

Svarbu ne tik el. parduotuvė

Vienuoliktus metus veikiančios el. komercijos sprendimų kūrėjos UAB „Invertus“ vadovo Lino Gudonavičiaus teigimu, daugelio vadovų el. pašto dėžutės lūžta nuo pasiūlymų perkelti jų verslą į skaitmeninę erdvę vos per 24 val. ar netgi mažiau. Sprendimas žengti į elektroninę erdvę reikalauja iš pagrindų persvarstyti savo verslo strategiją ir procesus. Antraip skubotas sprendimas gali virsti reputacijos praradimu ir nuostoliais. „Jei ieškote būdo tiesiog išgyventi keletą karantino savaičių – galbūt jums bus geriau nedaryti nieko. Nors elektroninės prekybos verslas suteikia milžiniškų galimybių, blogai veikiančių parduotuvių nereikia nei klientams, nei patiems verslininkams. Na, o jei pasiryžote pasinaudoti proga ir pakelti savo verslą į kokybiškai kitą lygį – strategiją pradėkite iš naujo persvarstydami kliento poreikius ir verslo procesus, sudarančius sąlygas juos tenkinti“.

Elektroninė parduotuvė yra tik viena el. komercijos dedamųjų dalių. Giedrius Norkevičius, „Softera Baltic“ verslo vystymo vadovas, akcentuoja, kad, priėmus sprendimą prekybą kelti į skaitmeninę erdvę, reikėtų nepamiršti įvertinti rizikas, susijusias su išaugusiomis pardavimų apimtimis bei sąnaudomis, apgalvoti, kaip jūsų elektroninė prekyba bus integruota su likusiais verslo procesais: apskaita, sandėliu, gamyba, atsargomis ir pan.

„Skaitmenizavimo sprendimai, procesų automatizavimas ir duomenų integracija tampa efektyviai ir pelningai norinčio veikti verslo pamatu. Turėdama elektroninę parduotuvę, kuri nėra integruota su verslo valdymo sistema, įmonė švaisto laiką bei resursus duomenų dubliavimui, dėl įsivėlusių klaidų iškraipomi duomenys apie likučius, sutrinka tiekimo grandinės procesai, prarandami klientai ir mažėja klientų pasitenkinimas“, – iškylančius sunkumus vardija G. Norkevičius.

Jau dabar žiniasklaidoje randama žinučių apie elektroninės prekybos nesėkmes, sugriautą vartotojų pasitikėjimą, kuris įmonių sėkmei neabejotinai atsilieps ir pasibaigus karantinui. Daugeliui šiuolaikinių pirkėjų skaitmeninė erdvė yra kur kas natūralesnė nei fizinė, todėl čia jis tikėsis rasti kur kas didesnį reakcijos greitį, patikimą informaciją, patogius atsiskaitymo bei prekių pristatymo sprendimus. Dažnas pirkėjas norės pasirinkti jam tinkantį prekių pristatymo būdą ar jį pakeisti, bendrauti su prekybininku skirtingais kanalais. „Internetinėje prekyboje konkurencija yra daug didesnė nei fiziniame prekybos centre: vartotojas lygina prekes skirtingose parduotuvėse, skirtingose šalyse, todėl gerų rezultatų siekiantis verslas turėtų būti suderintas kaip šveicariško laikrodžio mechanizmas. Galimybės internete milžiniškos, bet tai nėra per 24 valandas ar už 50 EUR mėnesinį mokestį pasiekiamas rezultatas“,- sako L. Gudonavičius.

Šiuo įtemptu periodu IT bendrovės tampa partneriais ir imasi bendrų projektų, kad įmonės, norinčios pradėti elektroninę prekybą, galėtų daryti tai efektyviai.

„Įvertinę stipriai išaugusį rinkos poreikį kartu su e-komercijos sprendimų kūrėjais UAB „Invertus“ paruošėme vienos populiariausių Lietuvoje verslo valdymo sistemos „Microsoft Dynamics NAV“ (naujas pavadinimas „Microsoft Dynamics 365 Business Central“) integraciją su el. prekybos platformomis, kurios pagalba automatizuojamas visų su e-komercija susijusių duomenų (kainynų, prekių, užsakymų ir susijusios informacijos) apsikeitimas. O tai leidžia įmonėms turėti tikslius realiu laiku atnaujinamus duomenis, efektyviai planuoti savo tiekimo grandinę, kontroliuoti atsargų papildymo laiką, optimizuoti užsakymų valdymą sinchronizuojant duomenis tarp dviejų programų ir taip išvengiant dubliavimo bei pasitaikančių klaidų“ – akcentuoja G. Norkevičius.

Šiandien įmonės vos per kelias savaites gali praplėsti prekybos kanalų skaičių pasileidus verslo valdymo sistemą su integruota el. parduotuve, kur apsikeitimas duomenimis yra automatizuotas, o visi procesai valdomi tiesiai iš apskaitos sistemos.

„Tai itin supaprastina apskaitos vedimą ir užtikrina, kad įmonės turima verslo informacija yra tiksli. Susiejus verslo valdymo sistemą ir el. parduotuvę su elektroninių duomenų mainų galimybėmis, pardavimų potencialas išauga dar labiau.“ – privalumus vardija G. Norkevičius.

Elektroninių duomenų mainų (EDI) priemonės

Kitas būdas prekybos procesus perkelti į skaitmeninę erdvę – elektroniniai duomenų mainai (angl. Electronic Data Interchange – EDI). Lietuvoje vis daugiau įmonių atranda EDI sprendimus, kurie leidžia efektyviai keistis komerciniais dokumentais su savo prekybos partneriais. Atlikus apskaitos ar sandėlio sistemos integraciją su EDI paslaugos teikėjo sistema, atsiranda galimybė siųsti ir gauti elektroninius dokumentus tiesiai iš savo programos.

„Integruotas EDI sprendimas tikrai gali sutaupyti daug laiko ir pinigų, nes procesai yra automatizuojami ir pagreitinami. Taip pat ženkliai sumažėja klaidų rizika, nes nebereikia duomenų įvedinėti rankomis. Pasaulyje stengiantis pažaboti viruso plitimą išryškėja dar vienas svarbus momentas – EDI padeda išlaikyti socialinę distanciją – nebereikia perdavinėti popierinių dokumentų pristačius prekes ar nešti sąskaitų į savo buhalteriją, elektroniniai dokumentai atkeliauja tiesiai į apskaitos programą.“ – pasakoja Gintaras Mackevičius, didžiausio Baltijos šalyse EDI operatoriaus „Edisoft“ direktorius.

El. prekyba šiuo metu aktuali visoms įmonėms, veikiančioms tiek verslas vartotojui (B2C), tiek verslas verslui (B2B) segmentuose.

„Reaguojant į rinkos poreikį darbui su verslo klientais, pasiūlėme B2B el. komercijos platformą, kurioje įmonė gali pateikti savo prekių katalogą, priimti užsakymus iš registruotų vartotojų, išsiųsti sąskaitas faktūras bei atlikti daug kitų funkcijų. Su apskaitos ar sandėlio programomis integruota B2B užsakymų sistema gali būti vertingas priedas prie EDI sprendimo, nes leidžia pilnai automatizuoti užsakymo procesą dirbant su visais savo klientais.“ – apie naudas pasakoja G. Mackevičius.

Kalbant apie B2C segmentą, prekiauti internete verta ne tik atidarant savo elektroninę parduotuvę, bet ir išnaudojant pasaulines prekybos platformas („marketplace“), tokias kaip „Amazon“ ar „Ebay“. Siekiant dirbti pelningai ir mažinti patiriamas sąnaudas, pašnekovas rekomenduoja automatizuoti procesus ir atlikti savo apskaitos sistemos ir prekybos platformos integraciją, leidžiančią keliais paspaudimais atnaujinti prekių likučius ir kainas, importuoti pardavimų duomenis ar atsisiųsti užsakymus.

Verta atsižvelgti į pokyčius

Skaitmeninių prekybos kanalų plėtra yra neišvengiamas kelias, norint patenkinti kintantį esamų ir būsimų klientų elgesį. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko 68% 16–74 metų amžiaus gyventojų. O naujausia, „Open Agency“ ir „Norstat“ atlikta COVID19 apklausa rodo, kad net 39% 18–24 metų amžiaus ir 42% 25–34 metų amžiaus apklaustųjų Lietuvoje išsakė ketinantys internetu apsipirkti daugiau nei iki šiol. Įmonėms tai – proga atitinkamai reaguoti į tikėtinus klientų įpročių pasikeitimus ir suteikti  visas galimybes sklandžiai apsipirkti elektroninėje erdvėje.

„Vienas didžiausių pandemijos sukeltų ir pagreitintų pokyčių – vartojimo įpročių transformacija. Nereikėtų tikėtis, kad pandemijai pasibaigus, prekyba grįš į įprastas vėžes“, – naujas taisykles apibendrina tarptautinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“.