Greitai ir brangiai ar lėtai ir pigiai?

Balanso paieškos: atsargų, pajėgumų ir laiko buferiai

Galvoti apie visą tiekimo grandinę iš karto – itin sudėtinga. Išskaidžius ją atskiromis grandimis ir pavadinus jas „tiekėjais“ (bet kuri tiekimo grandinės dalis, t.y. ar išorinis tiekėjas ar vidiniai padaliniai vienas kitam, pvz. žaliavų sandėlis gamybos cechui, gali būti laikomi tiekėjais), tampa lengviau sugalvoti, kaip valdyti kiekvieną procesą efektyviausiai išnaudojant atsargų, pajėgumų ir laiko resursus.

Remiantis patirtimi ir W.Hopp ir M. Spearman knygoje „Factory Physics“ aprašoma teorija, tiekimo grandinės stabilizavimui galima naudoti trijų tipų buferius.

Atsargų buferis.  Dažniausiai pasitaikantis buferio tipas, naudojamas tada, kai tiekėjo pristatymo laikas yra pernelyg didelis / nenuspėjamas ir tada, kai norima apsaugoti maksimalų tiekimo grandinėje esančio apribojimo („butelio kakliuko“) panaudojimą. Taikomi įvairiausi atsargų buferio nustatymo mechanizmai nuo klasikinio MIN/MAX iki TOC dinaminio atsargų buferio ar įvairaus sudėtingumo statistinių prognozių.

Pajėgumų buferis. Kalbant apie gamybinius pajėgumus, galima dirbtinai sukurti perteklinius pajėgumus (pvz., nuperkami papildomi technologiniai įrengimai) tam, kad būtų iš anksto apsidrausta ir nepanaudoti esami  100% pajėgumų. Arba kitas, mažiau pradinių investicijų reikalaujantis sprendimas, kai, pavyzdžiui, įprastas darbas dviem pamainomis dėl pernelyg didelio užsakymo kiekio pakeičiamas laikinai prailginant pamainos darbo laiką. Sprendimai, susiję su pajėgumų buferio panaudojimu, gali būti taikomi ir atsargų tiekime, kai, tarkime, įprastas tiekimas jūriniu ar sausumos transportu pakeičiamas tiekimu oro transportu.

Laiko buferis. Apsisaugoti nuo rinkos svyravimų padeda galimybė turėti papildomo laiko priimti sprendimą ar imtis veiksmų. Taip laiko buferis padeda optimaliau panaudoti resursus, turint visapusiškesnę informaciją apie paklausą. Gamybos atidėjimas sumažina paklausos riziką, atidedant tam tikrus gamybos proceso etapus, kol paklausa bus geriau žinoma. Prekių paskirstymo iš centrinio sandėlio į regioninius atidėliojimas arba nukreipimas pervežant padeda stabilizuoti geografinį paklausos kintamumą. Šiuo atveju vėlgi laukiama maksimaliai tikslios informacijos apie įvykusius regioninius užsakymus ir tik ją turint  įvykdomas paskirstymas. Visgi dažniausiai laiko buferis naudojamas klientui nurodant ilgesnį pristatymo laiką dėl išorinių, vidinių ar net procesinių laiko švaistymo priežasčių. Nors taip apsisaugoma nuo vėlavimo, aukojamas vartotojo pasitenkinimas, o neretai ir didesnė pardavimo kaina.

Visa tiekimo grandinė yra minėtų trijų buferių kompozicija – balanso paieškos: pigiau, bet lėčiau ar greičiau, bet brangiau. Vadovams labai svarbu kiekviename tiekimo grandinės procese identifikuoti, kuriuos buferius įmanoma ir verta naudoti, o kurių ne. Atsargų ir pajėgumų buferių naudojimas kainuoja (transportavimas lėktuvu yra brangesnis nei automobiliu ar laivu, papildomas įrenginys – didelė investicija, naktinė pamaina/viršvalandžiai apmokami didesniu tarifu), tačiau jeigu į juos nenorime investuoti, turime ilginti pažado klientui, t.y. prekės pristatymo, laiką. Laiko buferį naudoti patartina tik tais atvejais, kai jis „atperka“ pirmų dviejų tipų buferių sąnaudas. Jeigu trečiasis buferis nekompensuoja atsargų ir pajėgumų buferių, tikėtina, kad įmonėje laikas švaistomas neefektyviems procesiniams žingsniams – todėl reikėtų ieškoti automatizacijos galimybių.

Tiekimo grandys glaudžiai susijusios tarpusavyje

Minėtų buferių efektyviam panaudojimui reikalingi įrankiai. Automatizuota tiekimo grandinės valdymo sistema padeda verslams turėti tvarkingus procesus. Tiekimo grandinės valdymo sistemų užduotis – automatizuoti procesus tiek, kad įvykus pokyčiui bent vienoje grandinės dalyje, sistema atitinkamai adaptuotų likusias grandinės dalis.

Pavyzdžiui, įkritus gamybos užsakymui, sistema patikrintų, ar jam įvykdyti užtenka žaliavų arba, esant poreikiui, signalizuotų apie reikalingą užsakymą iš tiekėjų ir taip žingsnis po žingsnio „siųstų“ užsakymo įgyvendinimą į tolimesnius etapus. Tačiau tiekimo grandinė neveiks sklandžiai, jei strigs kuri nors grandis – sakykim, pasirūpinama pirkimų valdymu, bet nėra sandėlio sistemos. Visi realiu laiku atnaujinti duomenys – nuo žaliavų užsakymo, gamybos, sandėliavimo, atsargų apskaitos iki užsakymų valdymo – turi atsidurti sistemoje, tik tada galima tikėtis, kad pavyks suvaldyti tiekimo grandinės procesus.

Tiesa, net ir tokias sistemas įsidiegę verslai kartais būna linkę pasilikti dalį rankinės kontrolės, ne visiškai pasikliauja automatizavimu. Reikia ryžto, norint atsisakyti senų įrankių bei įpročių ir prisitaikyti naujus sau taip, kad jie patogiai tarnautų. Tik „prisijaukinus“ skaitmenines sistemas, nebelieka pagundos grįžti prie užrašų knygelės ir „Excel“ failų.

Visų tiekimo grandinės procesų valdymas vienoje sistemoje

Kai kuriose įmonėse vienos sistemos naudojamos, pavyzdžiui, sandėlio valdymui, kitos – apskaitai. Mūsų atveju, diegiame vieną verslo valdymo sistemą, Microsoft Dynamics 365 Business Central, kurioje veikia klientams reikalingi sprendimai tiekimo grandinės valdymui. Pardavimai, pirkimai, gamyba, atsargų valdymas, sandėliai, finansų valdymas – apjungta vienoje sistemoje. Taip turime išbaigtą informaciją apie visus procesus, vieną duomenų šaltinį, kuris tampa pagrindu norint priimti racionalius verslo sprendimus. Tokiu atveju galime tikslingai kalbėtis apie procesų automatizaciją.

Svarbu suprasti, kad automatizavimo sprendimai ar verslo procesų valdymo sistemos įsidiegimas savaime stebuklo nesukurs.

Kaip minėjome, dramblį valgyti reikia kąsneliais – svarbu įvertinti, kuriose tiekimo grandinės dalyse pasiteisins atsargų, pajėgumų ar laiko buferiai. Kitas žingsnis – kur reikalinga, įdarbinti automatizuotas sistemas, padėsiančias nešvaistyti laiko. Apjungti visą tiekimo grandinę, nepraleidžiant nė vienos grandies, yra žinių ir kompetencijos reikalaujantis klausimas, todėl savo klientams visada stengiamės būti partneriais, ne tik sistemų diegėjais.