Planavimo įrankiai – neišnaudotas verslo valdymo sistemų potencialas

Verslo valdymo sistemos seniai tapusios daugelio įmonių kasdieninės veiklos dalimi, tačiau yra aspektas, kuris vis dar nuvertintas, o jo potencialas pilnai nepanaudojamas – tai planavimo ir prognozavimo įrankiai.

Dažnai girdimi atsiliepimai – planavimo įrankiai neveikia, gautos prognozės yra nepatikimos ir pan. Kartais tiesiog sakoma, jog „planavimo įrankis neatitinka mūsų verslo specifikos.“ Tačiau ar iš tiesų jūsų verslas toks specifiškas, kad joks planavimo įrankis netinka?

Šiame straipsnyje apžvelgiama kokios pagrindinės planavimo bei prognozavimo klaidos, kokios tų klaidų priežastys ir kaip jų išvengti.

Ar visada „kaltas“ planavimo įrankis?

Verslo aplinka yra chaotiška ir ne visada prognozuojama. Pavyzdžiui, tiekimo vadybininkų darbą veikia daugybė faktorių ir aplinkybių. Kokios tos aplinkybės?

Pirma, tai pačios įmonės vidinė rodiklių ir kriterijų sistema. Kiek yra pakankamai ir kiek yra per daug? Pavyzdžiui, vadovas įvertino, kad tam tikrų prekių grupių atsargų likutis per didelis, davė pastabą tiekimo skyriui, atsargų likutis buvo laipsniškai sumažintas – tačiau tai buvo itin einamos, didžiausio apyvartumo prekės, o netrukus pasijuto jų trūkumas.

Antra, tai yra susijusios tiekimo grandys ir jų elgsenos pokyčiai. Tiekimo grandinę sudaro kelios grandys – gamintojas, distributorius, tarpiniai sandėliai, prekybos vietos. Atsargų likutis sandėlyje priklauso nuo parduotuvių elgsenos pokyčių – jei parduotuvės elgiasi neprognozuojamai, sandėlis gaus neprognozuojamą užsakymų srautą.

Trečias dalykas – kainodara. Pavyzdžiui, į asortimentą įtraukiama nauja prekių grupė, nusistovi dėsningumai pirkimo ir tiekimo srityje, prekių judėjimas normalizuojasi. Bet pasikeitus kainodarai, keičiasi pardavimai, paklausa ir sandėlio likučiai. Net jei kainas keičiate ne jūs, o jūsų konkurentai.

Kai sakoma, kad planavimo įrankis neduoda patikimų rezultatų, atsiminkite – planavimo įrankis yra vienas iš daugelio faktorių, o jo patikimumas priklauso nuo to, kaip jis parenkamas ir naudojamas.

Ką parodo atsargų valdymo simuliacinis žaidimas?

Realiame gyvenime, tiekimo rezultatus veikia daugybė skirtingų faktorių, o sėkmes arba nesėkmes galima priskirti išorinėms aplinkybėms. Kai tiekimo vadybininkai veikia simuliuotoje, tačiau pilnai kontroliuojamoje aplinkoje, galima palyginti jų darbo rezultatus – vieno vadybininko su kitu, arba to paties vadybininko skirtingais laikotarpiais.

Pirmajame simuliacinio žaidimo etape, vadybininkai veikia intuityviai, antrajame etape jiems teikiamos rekomendacijos, o trečiajame etape rekomenduojama veikti pagal tam tikrą modelį. Praktika rodo, kad su kiekvienu etapu, rezultatai laipsniškai gerėja. Vadinasi, nepaisant išorinių ir paties vadybininko nekontroliuojamų aplinkybių, veikiant toje pačioje aplinkoje, kryptingai taikomos žinios ir teisingai parinkti modeliai duoda geresnius rezultatus.

Modelis, procesas, funkcionalumas – ką tai reiškia?

Renkantis ir taikant planavimo įrankį, svarbu suvokti visumą ir matyti kiekvieno veiksmo pasekmes – kokį modelį ir kodėl pasirinkote, koks yra tolesnis procesas, kokie veiksmai ir koks yra šio modelio funkcionalumas, t.y. kokie tikėtini rezultatai.

Pavyzdžiui, atsargų taško modelis reiškia, kad užsakymai daromi atsargoms nukritus žemiau tam tikro lygio. Remiantis šiuo modeliu, procesas atrodo taip – atsargų likučiai stebimi, o pasiekus kritinį tašką, papildomi. Koks yra šio modelio funkcionalumas? Galite būti tikri, kad atsargų likučiai niekada nenukris žemiau nustatytos ribos.

Renkantis modelį turite suprasti koks tai modelis, kaip jis veikia ir kokių rezultatų galima tikėtis. Modelis yra formulių rinkinys ir skaičiavimų seka, kuri remiasi tam tikromis prielaidomis ir apima skirtingus įvesties parametrus. Taikydami pasirinktą modelį, jūs atliekate tam tikrus veiksmus ir galite kontroliuoti įvairius tiekimo aspektus, tokius kaip minimalūs atsargų likučiai, maksimalūs užsakymo kiekiai, galiojimo terminai, taip pat užtikrinti, kad nebūtų konflikto tarp skirtingų parametrų, tokių kaip sandėlio tūris ir atsargų dydis, užsakymo dydis ir galiojimo terminai, tiekimo ir apmokėjimo sąlygos ir kt.

Kiekvienas modelis remiasi specifinėmis prielaidomis, nulemia tam tikrus procesus ir turi tam tikrą funkcionalumą. Svarbu pasirinkti modelį, kuris apima pagrindinius parametrus, dera su įmonės duomenų srautais, atitinka įmonės tikslus ir gali duoti didžiausią naudą.

Funcionalumas veiks ir duos teigiamų rezultatų pasirinkus tinkamą modelį

Svarbu suprasti, jog iš modelio, kurį pasirenkate planavimui, išplaukia procesas, o iš proceso – funkcionalumas, t.y. tikėtini rezultatai, kaip pavyzdžiui viena pagrindinių funkcijų – pagreitinti procesą. Funkcionalumas neveiks, jeigu modelis bus nesustyguotas.

>>Ieškote partnerio IT sistemų diegimui?<<

Susisiekite – suteiksime nemokamą konsultaciją bei atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

klausk@softera.lt | +370 620 93555