Tiekimo grandinės skaitmenizacijos naudą verslas matuoja pelnu

Ketvirtoji pramonės revoliucija ir kasdien mutuojanti verslo aplinka konkurencinio pranašumo siekiančioms bendrovėms nepalieka kito pasirinkimo, kaip pasitelkti naujausias technologijas procesų skaitmenizavimui. Inovacijas drąsiai diegiančios „ICECO Holding“ įmonių grupės pavyzdys ir pasiekti rezultatai įrodo, kad tą daryti verta.

Per pasaulį besiritant skaitmeninės transformacijos bangai, gamybos įmonių vadovai pripažįsta, kad automatizacija pagreitina procesus, padeda išlaikyti produktyvumo lygį, mažina darbo sąnaudas ir padeda išlikti konkurencinėje kovoje. JAV tyrimų bendrovės „KRC Research“ apklausos duomenys rodo, jog 80% bendrovių vadovų nuomone, automatizacija leidžia per metus sutaupyti vidutiniškai 360 darbo valandas.

Giedrius Norkevičius, „Softera Baltic“ verslo vystymo vadovas, pasakoja, kad vis daugiau gamybos įmonių Lietuvoje apsisprendžia didesnio efektyvumo siekti automatizuodamos procesus.

„Pagrindinės priežastys, kodėl įmonės ryžtasi pasitelkti automatizaciją, yra didėjantys darbo vietų kaštai, noras augti ir stiprėjanti konkurencinė aplinka. Poreikis keistis atsiranda ir dėl to, kad verslas stengiasi išvengti klaidų. Automatizuojant procesus tampa aišku, kur ir kokios klaidos tiekimo grandinėje mažina efektyvumą, tas klaidas galima ne tik identifikuoti, bet ir panaikinti“, – teigia G. Norkevičius.

Poreikis automatizavimui

„ICECO Holding“ įmonių grupę investuoti į naujos verslo valdymo sistemos diegimą paskatino siekis kontroliuoti ir integruoti visus tiekimo grandinės procesus bei užtikrinti sklandų tikslios informacijos tarp grandžių tekėjimą. Renata Butėnė, įmonių grupės IT vadovė, pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo labai aiškiai identifikuotų kriterijų naujai diegiamai sistemai. Reikėjo, kad visi įmonių grupės verslo procesai būtų vienoje sistemoje, o duomenys apie finansus, projektus, paslaugas bei tiekimo grandinę būtų suderinti ir visi įmonių grupės specialistai priimdami sprendimus remtųsi ta pačia, tarpusavyje suderinta informacija. Taip pat buvo keliamas reikalavimas, kad nauja sistema lanksčiai integruotųsi su gamybos linijų automatizacijos įranga.

Kitas svarbus kriterijus – apskaitos duomenų fiksavimas maksimaliai arti fizinio proceso bei operatyvi verslo procesų analitika. „ICECO Holding“ įsivardino, kad nori ne tik identifikuoti problemas būtuoju laiku, bet ir užbėgti joms už akių, o tam reikia fiksuoti procesų duomenis, stebėti, analizuoti ir kaip įmanoma operatyviau imtis veiksmų.

„Norėjome turėti realiu laiku grįstus veiklos rodiklius, remdamiesi detaliais pardavimų analitikos duomenis modeliuoti prognozes, vadovaudamiesi tikslia sandėlio likučių informacija teisingai planuoti pirkimus ir greitai surasti reikiamą informaciją, pasikliaudami ne patyrusio darbuotojo žiniomis, o įdiegta sistema“, – akcentuoja R. Butėnė.

Įvertinusi alternatyvas, įmonių grupė nusprendė ir toliau dirbti su „Microsoft Dynamics NAV“ verslo valdymo sistema, įsidiegdama naujausią „Microsoft Dynamics 365 Business Central“ versiją.

Kodėl gamyboje svarbus sandėlis?

„ICECO Holding“ valdomų įmonių pagrindinė veikla – gamyba ir pagamintos produkcijos realizavimas Lietuvoje bei eksporto rinkose, todėl natūralu, kad, sprendžiant kylančius verslo iššūkius, jai itin svarbūs tiekimo grandinės valdymo uždaviniai.

„Daugiausia dėmesio buvo skirta sandėlio valdymo ir apskaitos sistemai. Su klientu sutarėme, kad nors sandėlis ir nėra vertę kuriantis padalinys, o jo procesų gerinimas pats savaime negali būti tikslas, šio proceso tikslumas realiame laike yra būtina sąlyga, norint optimizuoti kitus tiekimo grandinės uždavinius. Tik turint tikslius duomenis apie atsargas realiu laiku galima sklandžiai ir kokybiškai planuoti gamybą, pirkimus, pardavimus.“ – paaiškina sistemą diegusios „Softera Baltic“ atstovas G. Norkevičius.

R Butėnė apie situaciją, kurią „ICECO Holding“ norėjo pakeisti, pasakoja:

„Duomenų, apie atliktas operacijas su atsargomis, t.y., atkrautą produkciją arba išduotas į gamybą žaliavas, atvaizdavimas sistemoje, atsilikdavo keletą dienų, be to ne visada pavykdavo šiuos duomenis teisingai užfiksuoti. Dėl to kildavo nesutarimų tarp sandėlio, gamybos bei pardavimų skyrių. Inventorizacijos užtrukdavo iki savaitės, o buhalteriją vargindavo ir neatitikimų kiekis. Visa tai net neleido pagalvoti apie žaliavų ar gatavos produkcijos planavimo įrankius, visa įmonė dirbo žodinės tarpusavio komunikacijos pagrindu.“

Apčiuopiama pokyčių nauda

Pokyčių ir pirmųjų naudų nereikėjo ilgai laukti. R. Butėnė pasakoja, kad įdiegus sandėlio valdymo sistemą, inventorizacijos skaičiavimas sutrumpėjo iki vienos paros, o buhalterijos darbas tapo ypač greitas – tereikia spustelėti vieną mygtuką. Pasak jos, jau po kelių darbo su nauja sistema savaičių prekes buvo galima rasti ten, kur nurodydavo skeneris, darbuotojams tapo lengviau atrinkti reikiamo galiojimo prekes, taip užtikrinant teisingą atsargų rotaciją. Šiuo metu sandėlio surinkimo procesas vyksta 30% greičiau.

Be šių tiesioginių sandėlio sistemos naudų buvo optimizuotos ir kitos tiekimo grandinės valdymo dalys.

„Pirkimų skyrius per paraiškų darbalapius iškart perspėjamas, kad sandėlyje jau pasiektas kritinis žaliavos likutis. Žaliavų poreikis vertinamas savaitės tikslumu, todėl sandėlis neapkraunamas, sutaupoma 20% jo ploto. Įdiegtos funkcijos, kurios įvertina prekių likutį sandėlyje, planuojamus pardavimus, prekės pirkimų planavimo parametrus ir pateikia prekių papildymo į sandėlį planą pirkimų vadybininkui. Per paskutinį pusmetį pasibaigusio galiojimo gaminių ir žaliavų likučius pavyko sumažinti iki 10%, šį skaičių žadame mažinti ir ateityje“ – sukonkretina R. Butėnė.

Pasak pašnekovės, prastovų gamyboje, kurių pasitaikydavo dėl žaliavų trūkumo, sumažėjo iki minimumo. Dabar žaliavos į gamybą patenka tik pagal sistemoje užfiksuotas paraiškas, esant poreikiui, galima nurodyti net konkrečią partiją, kurios reikia gamybai. Gaminiams sunaudotos žaliavos nurašomos pabaigus gaminti produkto partiją – dėl to nebeliko vėlavimo, o savikainos skaičiavimas nuo kelių parų sutrumpėjo iki kelių valandų nakties metu, kai darbas įmonėje nevyksta.

Nauja, visiškai robotizuota ledų gamybos linija buvo paprastai integruota su „Dynamics 365 Business Central“, prekių ženklinimo ir gamybos apskaitos sistemomis. Visa pagaminta produkcija sistemoje apskaitoma realiu laiku. O gamybos analitikai naudojamas „Power BI“ įrankis leidžia lengvai identifikuoti visus nuokrypius nuo gamybos normatyvų bei jų kilmę.

Pardavimuose tiek tiesiogiai, tiek per logistikos partnerius vykdomų užsakymų surinkimas ir sąskaitų išrašymas automatizuotas elektroninių dokumentų mainų (EDI) sprendimo dėka. Visi šie automatizacijos ir tiekimo grandinės optimizavimo sprendimai iš esmės leido pagerinti paslaugų lygį pardavimuose, kas, pašnekovės nuomone, yra esminis konkurencinis pranašumas Lietuvos ir eksporto rinkose.

Žada nesustoti

Butėnė pasakoja, kad jaučiama reali nauda skatina toliau investuoti: planuojama vis labiau artinti apskaitos duomenų fiksavimą bei analitiką prie fizinių procesų. Artimiausiu metu numatoma gamybos procese įsidiegti žaliavų bei tarpinių produktų svėrimo duomenų automatinį nuskaitymą.

„ICECO Holding“ IT vadovė akcentuoja, kad norint iškart sulaukti pokyčio ir rezultatų, itin svarbu tinkamai pasirinkti technologinių sprendimų partnerius.

„Remdamasi ilgamete patirtimi, įmonėms, norinčioms diegtis automatizacijos sprendimus, rekomenduoju atsakingai rinktis partnerius, kurie teisingai suformuotų lūkesčius, nepervertintų siūlomų sprendimų efektyvumo, aiškiai įvardintų galimas išlaidas ir užtikrintų sklandžią projekto kontrolę visose stadijose“, – į ką atkreipti dėmesį pataria R. Butėnė.

Investicijos auga

Pasaulinės tendencijos rodo, kad vis daugiau įmonių investuoja į skaitmenizavimą. „Gartner“ tyrimų duomenimis, vien 2019 m. viso pasaulio bendrovės tam skyrė 3,9 trilijonus USD, tikimasi, kad šiemet šios lėšos ūgtels dar 3,7%. Nors Europoje skaitmeninių technologijų prisitaikymo lygis didelėse įmonėse nuo pasaulinių konkurentų tokių kaip JAV, Japonija, Pietų Korėja atsilieka net iki 60%, tikimasi, kad per artimiausius 5 metus Europoje skaitmeninimas padės uždirbti daugiau kaip 110 mlrd. Eur papildomų metinių pajamų.

Atsižvelgiant į ekonomines tendencijas, gamybinėms įmonėms racionaliau būtų investuoti ne tiek į gamybinių pajėgumų didinimą, kiek į procesų automatizavimą ir išmaniąją gamybos įrangą.